Surdr

Nieko nepadarysi.



"Artėjam prie upės, jaučiu liūdno vandens dvelksmą. Slapta siena tebestūkso tarp mudviejų, klastingo lietaus siena. Nuo vandens kyla šalta migla, kito kranto beveik nematyti. Migla gaubia Lolitos kojas, pamaži kyla aukštyn prie liemens, glosto ją drėgnais pirštais. Aš pavydžiu net šiai miglai. Lolita mano, niekam nevalia jos glostyti. Galiu sunaikinti net tą miglą, net vėją, įsisiautusį jai tarp krūtų. Maga sudeginti knygas, kurios jai patinka, apie kurias ji galvoja ir šneka. Maga sunaikinti muziką, kurios ji klausosi viena. Pavydžiu jos visa kam. Mudviejų meilė tikrai yra beprotybė. Vis prisimenu, kaip prie lagerio tvoros dėl vilkės baltu kaklu susipjovė du vilkai. Jie viską pamiršo, netgi žmogaus baimę. Draskėsi ir kandžiojosi, lyg būtų vienudu visam pasauly. Nugalėjo senasis, pretendentas gėdingai nušlubčiojo į šalį, tačiau dangus nepagailėjo ir laimėtojo. Pusė lagerio stebėjo jo pražūtį. Senasis pilkis susipyko su visu pasauliu. Jis zujo paskui baltakaklę vilkę ir gynė ją nuo visko. Šiepė iltis ir urzgė ant mūsų. Puldinėjo sausas šakas ir milžiniškus Sibiro uodus. Kartais, kaukšėdamas dantimis, graibstė tuštumą, niekam neregimus fantomus, kaudavosi su lietaus lašais. Galbūt aš esu tasai vilkas."
R. Gavelis



"man patinka nuvytusios žolės
man patinka liūdintys žmonės
man patinka tušti buteliai
man patinka gyvačių nuodai
man patinka nežiūrinčios akys
man patinka užgęsę laužai
man patinka išimtys, o ne taisyklės
man patinka grioviai
man patinka bevaikės poros
man patinka prakaito liaukos
man patinka nusilupus oda
man patinka konservai
na ir kas, kad tai man patinka?
juk, juk, juk, juk
aš mirštu, tu miršti
aš mirštu, tu miršti
aš mirštu, tu miršti, aš mirštu, tu miršti, aš mirštu, tu miršti
aš mirštu!"
Sa-sa



Destroy everything you love before everything you love destroys you



Non compos mentis