Artigos

RSS
  • Aedra ir Trust "Frykuose"

    Fev 13 2011, 15h01 por aihara_lt

    Vos spėjus grįžti namo iš įvairiausių nuotykių kupinos kelionės, patraukiau į daugmaž eilinį koncertą "Frykuose" (apie šios vietos specifikas jau esu rašius kažkada anksčiau). Draugas labai norėjo išgirsti AEDRA, o mane traukė galimybė vėl pamatyti Trust.

    Pirmieji grojo Aedra. Kažkada skundžiausi, kad Aalborge nėra gerų metalo grupių - daugiau taip daryt negalėsiu :) Aedros muzika maloniai sunki, beveik instrumentinė, sukurianti ganėtinai tamsią atmosferą. Muzikos stilius būtų maždaug doom-progressive su šlakeliu black.

    Trust, kaip visada, vos išsitenka ant scenos (nors jie tėra du žmonės) - vokalisto/gitaristo energija trykšta per visus kraštus. Deja, mano draugas jų nebuvo sužavėtas. Tai privertė mane susimąstyti, kad math rock stilius (lygtais taip jie save apibūdina) yra labai nedėkingas. Ritmas nėra standartiškas keturių ketvirtinių, ir (jei manęs ausys neapgauna) akordai irgi ne tie trys (ar keturi) standartiniai. Minioms nepagrosi...

    Aedra: http://www.myspace.com/edramusic
    Trust: http://www.myspace.com/abandcalledtrust
  • Aalborg Metal Festival 2010

    Nov 27 2010, 18h05 por aihara_lt

    Aalborg Metal Festival 2010

    Programa:

    Ketvirtadienis
    17.00 – 17.30 Incorrect
    18.00 – 18.30 Psycode
    19.00 – 19.45 100 Knives Inside
    20.15 – 21.00 Fetus In Fetu
    21.45 – 22.45 Chainfist
    23.30 – 00.45 By The Patient

    Penktadienis
    16.00 – 16.30 Vira
    17.00 – 17.30 Waking The Cadaver
    18.00 – 18.30 Crocell
    19.00 – 19.45 Dawn Of Demise
    20.15 – 21.00 Macabre
    21.30 – 22.15 Immolation
    22.45 – 23.45 Pestilence
    00.30 – 01:45 Napalm Death

    Šeštadienis

    14.00 – 14.30 Dødning
    14.50 – 15.20 Scarred By Beauty
    15.40 – 16.25 Orphaned Land
    16.45 – 17.30 Stuck Mojo
    18.00 – 18.45 Illdisposed
    19.15 – 20.00 Amorphis
    20.30 – 21.30 Katatonia
    22.00 – 23.15 Seventh Void
    00.00 – 01.15 Monster Magnet

    Aš labai vėluoju su savo atsiliepimais apie šį festą. Dauguma bus tiesiog nurašyta nuo festo metu darytų užrašų :)

    Foto: http://www.flickr.com/photos/74157931@N00/sets/72157625330051606/ (nuotraukų mažai, nes antrą festivalio dieną pamiršom fotoaparatą namie)

    Ketvirtadienį buvom pažiūrėt tik dviejų grupių.

    100 Knives Inside - techniškai gal ir neblogai, bet trūko dvasios. Neįtikino manęs jų pasirodymas. Vėliau pasidarė šiek tiek geriau, bet bendras įspūdis vis tiek nykus. Jiems pliusą galiu duot nebent už tai, kad prieš įžengiant į sceną paleido Star Wars - The Imperial March :)

    Fetus in Fetu - groja daug geriau, nei naudojasi last.fm :D nors per growlinimą(?) neišeina nieko suprast, veža. Veža. Ta proga planuojam apsilankyti jų albumo išleidimo vakarėlyje.


    Penktadienį jau klausėm keturių grupių.

    Dawn of Demise - double bass! Groove, ilgi plaukai, malonu ir žiūrėti ir klausyti; 80's synth-pop intro* :) kuris turbūt labiausiai įsiminė iš viso festivalio :D dar užrašai sako, kad kažkuriuo momentu vokalistas išsirengė :>

    Macabre. Kiek galima spręst iš entuziastingų danų komentarų, jie buvo viena laukiamiausių grupių. Pakrikštyčiau juos "black humour metal". Iš pradžių buvo WTF, bet paskutinis gabalas - Killer from Düseldorf - užkabino ir prajuokino. Kiti gabalai irgi buvo apie visokiausius žudikus maniakus; man atrodo, kad grupė įkvėpimo semiasi iš tikrų kriminalinių kronikų. Ir dainos ne daugiau trijų minučių trukmės.

    Immolation. Cituoju užrašus: "Gerai varo bičai. Bet per jų pasirodymą man labiau rūpėjo..." ir toliau seka visokie su koncertu tiesiogiai nesusiję dalykai: pamestas ausų kamštukas, alkoholio padauginę rūkantys asmenys ir gezai(!). Tai nelabai ką iš muzikinės/ pasirodymo pusės turiu pasakyt :)

    Pestilence. "In your face death metal", t.y. technical DM. Namie neklausyčiau, bet gyvai vežė. Labai geras bosistas.

    O Napalm Death neklausėm - jei gerai prisimenu, dėl miego trūkumo.**


    Šeštadienis

    Orphaned Land. Įdomu. Įdomu, ar mūsų folkrokas būtų taip pat svetimas/ egzotiškas Vakarų Europai. Vokalistas atrodo kaip Jėzus :)) bet publiką patikino Jėzumi nesąs (woot, pradedu šnekėti žinių maniera).

    Illdisposed - grooviškas, užkabinantis DM. Patiko. Šiltas bendravimas su publika.

    Amorphis - vėlavo pusvalandžiu. Vokalistas dainavo į feną (žr foto) ir suko malūną savo ilgais dredais. Pasirodymas kokybiškas, bet neapleiso jausmas, kad kažko trūksta.

    Katatonia. FTW. Išsitaškiau. Jie su publika bendravo švediškai - ir man visai nemažai pavyko suprast, jėėėė!

    Seventh Void. Paklausėm gal dviejų dainų ir nusprendėm keliaut namo :) Monster Magnet orgi nieko nesakantis vardas, taigi jokios sąžinės graužaties dėl nepamatyto koncerto.

    P.S. nemokami marškinėliai iš ankstenių metų festų ftw :D

    *Visų laikų kiečiausias metalo intro:



    ** Danija yra keista šalis. Iki vidurnakčio į kokius nors kabokus eiti skaitosi "nelygis", nes tuo metu mažai žmonių, todėl visi stengiasi ateiti kuo vėliau, kad jau būtų žmonių. Tai ir antrą valandą nakties besibaigiantis koncertas jiems turbūt skaitosi normalu, bet man - ne. Jau 11 val vakaro jaučiuosi pakankamai mieguista (pusę Pestilence pasirodymo prasėdėjau ant žemės, nes nebuvo jėgų stovėt). Taigi iškeičiau Napalm Death į saldų miegą :)
  • Porcupine Tree, Train, Århus

    Out 5 2010, 21h01 por aihara_lt

    Woohoo! Vėl mačiau Porcupine Tree gyvai. Pirmą kartą jų koncerte buvau Londone, Hammersmith Apollo, kai jie pristatė savo naujausią albumą. Tad buvo labai įdomu išgirsti juos "svečiuose", mažoje scenoje, jaukiame klube "Train", grojančius daugmaž standartinę programą.

    Koncerto anonse buvo rašyta, kad bus apšildanti grupė, bet iki pat išvažiavimo į Århus ji nebuvo patvirtinta. Atvykus į koncertą mūsų įtarimai buvo patvirtinti - Porcupine Tree grojo be apšildymo. Bet, mano kuklia nuomone, jiems jokio apšildymo ir nereikia - nebent jie patys norėtų padaryti reklamą kokiai nors jaunai grupei :)

    Setlistas susidėjo tiek iš senų, tiek iš naujų dainų. Buvo nemažai hitų, bet vieno pasigedau - Piano Lessons.

    Kas man labai labai patiko - kad pavyko gauti labai gerą vietą, netoli scenos, ant nedidelės pakylos. Taigi mėgavausi beveik tobulu vaizdu į sceną, galėjau matyti kiekvieną grupės narių krustelėjimą, o draugas prisipažino stebėjęs bosisto pirštus :) Dar vienas malonus niuansas - nei per aukštas, nei per žemas garso lygis. Valio garsui be ausų kamštukų!

    O šiaip tai stogą nunešantis koncertas. Malonu ir klausyti, ir žiūrėti, kaip scenoje elgiasi profesionalūs muzikantai.

    Toks geras koncertas, ir taip mažai gaunasi apie jį parašyti :) (geriau vieną kartą išgirsti/pamatyti, nei tūkstantį kartų apie tai perskaityti. Bet jeigu norit perskaityt ilgesnę apžvalgą, prašom: http://gaffa.dk/anmeldelse/43514 (Daniškai ;P))

    Foto: http://www.flickr.com/photos/74157931@N00/sets/72157624977954599/

    P.S. Spėkit, kokia daina buvo paskutinė? (Hint: klubo pavadinimas yra "Train" :D)

  • Mercenary+Essence

    Out 2 2010, 12h17 por aihara_lt

    Ir vėl buvau koncerte grupių, kurių nė karto anksčiau nebuvau girdėjus. Abi grupės - vietinės, iš Aalborgo. (Šioj vietoj pasidžiaugsiu, kad danų kalbos kursai duoda naudą - sugebėjau suprasti 90% to, ką jie kalbėdavo tarp dainų.)

    Pirmieji grojo Essence. Jauna grupė, grojanti oldschool thrash. Vokalistas iš manierų man gerokai priminė Hetfield'ą, ir šiaip ant scenos jie jautėsi kaip namie. Ir, nors jų dainose pasigedau šiek tiek įvairovės, dedu jiems didelį pliusą - pavaro bičai gerai :)

    Mercenary gerai pasistengė su scenos apšvietimu. Buvo gražu ir įspūdinga, bet kartais tos ryškios šviesos pasisukdavo tiesiai į klausytojus ir juos apakindavo, kas nebuvo labai malonu. Muzika - mano ausims keistai balansuojanti tarp "wow, geras" ir "fui, popsas". Po poros dainų nusprendžiau, kad labiau krypsta į "wow, geras", ir tada nugirdau dainos žodžius (man paprastai sunkiai sekasi išgirsti žodžius - labiau kreipiu dėmesį į bendrą muzikos sukuriamą atmosferą, o kai pakyla noras sužinoti, ką konkrečiau ten dainuoja/kriokia, kreipiuosi pagalbos į gūglį). Tai buvo maždaug "Two thousand years ago Jesus ". WHAT??? Likusį koncertą praklausiau būdama visiškai pasimetus. Prie scenos vyko pogas, žmonės laikė iškėlę \m/, ir aš labai tikėjausi, kad man tik pasigirdo.
    Grįžus namo pasitikrinau internete, ir taip, ten tikrai yra tokie žodžiai. Bet daina ne apie Jėzų, o jo brolį :) (t.y. ne krikščionybės propaganda).

    Moralas: prieš einant į koncertą, praverstų pasidomėti ten grojančiomis grupėmis :D

    Foto: http://www.flickr.com/photos/74157931@N00/sets/72157625078252864/with/5044141910/
  • Šūdų kometa :)

    Set 5 2010, 12h17 por aihara_lt

    Buvo retas įvykis - juodmetalis "Frykuose".


    Planavom pamatyti tik Liturgy, nes, visų pirma, juodmetalis veža, o visų antra - recenzijos apie juos atsiliepė itin gerai. Išgirsti Shitcomet netraukė, nes, visų pirma, nepatiko pavadinimas, o visų antra - žanras "power noise" irgi nieko gero nežadėjo.

    Taigi atvažiavom mandagiai pavėlavę vieną valandą ir atradom, kad koncertas dar neprasidėjo. Teko šiek tiek palaukti.

    Pirmieji grojo Shitcomet. Lėtos partijos skamba gražiai, bet greitos yra kažkokios labai keistos. Turėjo jie triukšmo mašiną, ir dėl to vietomis priminė Lauxna Lauksna. O šiaip tai avangardas. Bet nepasakyčiau, kad labai blogas :)

    Galiausiai ant scenos užlipo Liturgy. Buvo keista matyti keturis labai jaunai atrodančius vaikius (turbūt iš koledžo), grojančius juodmetalį. Tuo labiau, kad vokalistas buvo itin švelnių veido bruožų ir atrodė kaip mergina. Supratau, kad atitinkamas sceninis įvaizdis šiam žanrui yra būtinas - kitaip apima labai keistas netikrumo jausmas, tarsi pašnekovas sakytų "taip" ir purtytų galvą.

    Grojo jie gerai. Būgnininkas iš Tama basic set'o sugebėjo išspausti tikrai daug. BET! vokalas sugadino viską. Skambėjo lyg namuose vienas paliktas amsintis šuniukas. Au au auuuuuuuu, auuuuuuuu, auu auuuuu... ir lyg to būtų negana, apskritai muzika man pasirodė pernelyg optimistiška, kaip juodmetaliui.

    Ir dar sykį įsitikinau, kad žmonės iš anapus balos yra kažkuo labai keisti.
  • Dance With Dirt!!! ir Civet "Frykuose"

    Ago 19 2010, 12h56 por aihara_lt

    Taigi, buvau koncerte 1000Fryd. Grojo Dance with Dirt ir Civet. Dance with Dirt yra roko grupė iš Aalborgo, kurios albumas buvo pagerbtas kaip "Demo of the month" Gaffa žurnale (maždaug mūsų Pravdos atitikmuo), o Civet - keturios merginos iš JAV, grojančios punkrock'ą.

    Pradėsiu nuo apibūdinimo, kas tai yra 1000Fryd. "Tusind fryd" daniškai reiškia "tūkstantis džiaugsmų" ir taip dar poetiškai vadinamos ramunės. Bet kai su drauge radom šį - pavadinkim taip - kaboką, nusprendėm, kad tai greičiausiai reiškia "tūkstantis freak'ų". Tai mums labai patiko, ir iki šiol šią vietą vadinam "Frykais", nors ir žinom tikrąją "tusind fryd" reikšmę. O šiaip tai šita vieta yra nuo 1984 visokiausio plauko keistuoliams priklausanti skylė, kurioje daugiausiai renkasi vietiniai anarchistai :) tas lemia ir koncertų stilių - teko ten pasavanoriauti keletą mėnesių (kas buvo tikrai smagi patirtis), tai beveik visi koncertai yra punk ir hardcore. Kas yra tikrai ne mano skoniui :D

    Norą nueiti į šį koncertą sužadino koncerto aprašyme duota nuoroda į Civet - Son of a Bitch klipą jūtūbėj (galit patys pasieškot, jeigu domina). Pasirodė smagus klipas, smagi muzika ir gražios panos :D taigi nuėjau kartu su draugu.

    Pirmieji grojo Dance with Dirt. Ir jie vežė! Tikrai nusipelnė būt paminėti muzikiniame žurnale. Buvo galima matyt, kaip jie yra atsidavę muzikai - vos po poros dainų nuo jų žliaugė prakaitas. Gitaristas šokinėjo po visą mažytę sceną. Pasibaigus jų pasirodymui publika išprašė dar vieną dainą :) Taigi jei žinote max 3 grupes iš Danijos (Aqua, Volbeat ir :Of the Wand and the Moon:), siūlau pasidomėt ketvirtąją - Dance with Dirt. Tai galbūt bus ne jūsų stilius, bet turėsit sutikt, kad groja jie gerai. Užmeskit ausį: http://www.myspace.com/dancewithdirt (man jų skambesys primena šiek tiek Aerosmith, šiek tiek The Pillows).

    Per pertrauką išėjom į lauką įkvėpt gaivaus oro (nes buvo kaaaaršta), o paskui išėjusi iš WC sutikau Civet chebrą, laukiančią savo eilės ant scenos, tai taip gavosi, kad į kaboką nusileidau tarsi grupės narė :DD kas nėra anei jokia garbė, nes jos be sceninio įvaizdžio daugiau kaip ir nieko pasiūlyti negali... Visos dainos skamba identiškai, neturi jokio "draivo", o vokalistė sugeba į mikrofoną kriokt pro šalį. Padariau keletą nuotraukų ir pasišalinom iš tos akustinės kakofonijos :D

    Sumoj: nesigailiu, kad nuėjau, nes atradau Dance with Dirt :)

    Nuotraukos: http://www.facebook.com/album.php?aid=470033&id=258154360230&ref=mf
  • Hellfest 2010

    Jul 2 2010, 20h05 por aihara_lt

    Fri 18 Jun – Hellfest 2010

    Mano įspūdžiai iš Hellfest, vykusio Prancūzijoj, prie Clisson miesto.

    Foto: http://www.flickr.com/photos/74157931@N00/sets/72157624341977558/

    Pradžiai – bendri dalykai:

    Palyginus su šiuo festu, lietuviški roko festivaliai (khem khem... Roko Naktys... khem khem...) atrodo kaip kaimo diskoteka. Dvi pagrindinės scenos, kuriose pakaitom beveik be pertraukų grojo atlikėjai, RockHard palapinė, dedikuota galbūt šiek tiek mažiau žinomoms, bet brutalesnėms grupėms, ir Terrorizer palapinė, kurioje grojo pradedančios grupės. Trys dienos sunkios (ir nelabai) muzikos beveik be pertraukos. Alkoholio į kempingo zoną galima vežtis kiek norisi, bet į „veiksmo“ vietą taip paprastai prasinešti nepavyks – sargybiniai labai draugiškai patikrina kiekvieną. Prie įėjimo į muzikos zoną buvo ir nemažai konteinerių savo „turtui“ išmesti.

    Manau, kad organizacija buvo labai puiki. Mane sužavėjo maisto pasirinkimas – buvau beveik nuolatinė vegetariško maisto kiosko klientė. Taip pat ten buvo galima įsigyti ir saldainių, ledų ar smoothies. Taigi saulėtom dienom festivalio teritorijoj buvo galima sutikti itin brutaliai atrodančių metaliūgų, laižančių ledus :D. Aišku, buvo ten ir tipinio festų maisto, t.y. šūdmaisčio, kuris, žinoma, buvo ir populiariausias. Bene vienintelis dalykas, kurio pasigedau – arbata (na man visada bėdos su arbata už Lietuvos ribų, bet čia jau atskira tema).

    Festivalis vyko prie pat miestelio, taigi į jį nukulniuoti teoriškai nebuvo problemų, bet praktiškai tai nebuvo laiko, nes nuolat grojo kas nors įdomaus. Vis dėlto mes ištaikėm momentą ir trumpam išbėgom netoli, kad nusipirktumėm butelį geriamo vandens. Tas ledų kioskelis, matyt, neblogą biznį apturėjo, nes visi ten vandens pirko. Geriamo vandens kranelių buvo ir festivalio teritorijoj, muzikos zonoj, bet iš ryto ten patekti būdavo neįmanoma, nes būdavo uždaryta – tvarkydavo teritoriją, matyt.

    Dar vienas dalykas, kurio galėtų pasimokyti Lietuvos festivalių organizatoriai – kaip priversti lankytojus nemėtyti alaus stiklinių ant žemės. Norint gauti atsigerti, pirmiausiai reikia „išsinuomoti“ stiklinę (kurios buvo iš storo plastiko) – kitaip tariant, moki už gėrimą + stiklinę, o kai stiklinę grąžini, atgauni ir savo vieno euro užstatą. Daugelis nesivargino taip daryti, nes tos stiklinės buvo gražios, patogios ir svarbiausia – su Hellfest logo. Mes irgi tris namo parsivežėm.

    Teritorijos dekoracijos taip pat nusipelno atskiro paminėjimo. Pagamintos iš surūdijusio metalo, prigręžiotos įvairaus dydžio skylių ir apšviestos oranžine šviesa jos suteikė ganėtinai pragarišką įvaizdį festivalio teritorijai.

    Festivalyje buvo taip pat ganėtinai didelė prekyvietė, kurioje buvo galima nusipirkti grupių marškinėlių ir kitokios atributikos. Didžiausio pasisekimo, panašu, sulaukė tattoo ir pirsingo palapinė, kurioje be to dar buvo galima nusipirkti ir meksikietiškų imtynių kaukių. Kitas populiarus dalykas – marškinėliai ir šliaužtinukai kūdikiams su užrašu „made in Hellfest“, prie kurių jau antrą festivalio dieną puikavosi užrašas „sold out“. Oi tie išdykėliai metalistai... :)

    Žmonių kiekis irgi gerokai lenkė tų lietuviškų festivalių, kuriuose teko būti. Kiekvienąkart kur nors einant tekdavo šiek tiek pasitrinti alkūnėmis ir pečiais į kitus žmones. Didžioji dauguma rūkė, tai kiekvienu momentu kur nors šalia būdavo nors vienas rūkantysis, kas šiek tiek erzino. Užtat nuotaiką kėlė smarkiai atsipalaidavę bičai: lakstantys be kelnių, dainuojantys liaudies dainas apie merde, nusvylantys saulėje su liemenuku, vaikščiojantys su Borato kostiumu ir falu ant galvos, persirengę Drag Queens ir taip toliau. Smagu! :D Taip pat teko pastebėti tokį vieną senučioką su vos užpakalį dengiančiais džinsiniais šortais, kuris labai stilingais judesiukais akomponavo kai kuriuos koncertus. Trečią dieną jis jau buvo apsirengęs šiek tiek daugiau – matyt, saulėje nudegė kojas.

    Ir dar vienas pastebėjimas apie žmones. Kiek pamenu, nei viename lietuviškame festivalyje nemačiau neįgalių žmonių, o čia jie zujo kartu su visais ir turėjo atskirą pakylą, nuo kurios galėjo patogiai matyti abi pagrindines scenas. Norėtųsi, kad Lietuvoj tokie renginiai irgi būtų prieinami visiems.

    Šiame festivalyje labiausiai pasigedau lengvai prieinamo vandens telkinio. Daugeliui tai turbūt mažai rūpėjo, bet mes sekmadienį pagal žemėlapį nusprendėm surasti upę, tekančią kažkur netoli. Tuomet teko susipažinti su apsauginiu ir jo šunimi – pasirodo, kai kurie metaliūgos nesivargino eiti į tualetus atlikti gamtinių reikalų, ko pasekoje buvo „tręšiami“ vynuogynai. Tas apsauginis mums vaizdžiai paaiškino, kad tuštintis vynuogynuose negalima, o nepaklūstantys gauna bėgti nuo šuniuko :) Mes jam padėkojome, patikinome, kad mes tik maudytis, ir nuėjome link upės. Ją radome lengvai, ir, nors vanduo buvo labai šaltas, planas „nusiprausti“ buvo įvykdytas.

    Paskutiniai pastebėjimai:
    - Beveik nepriekaištinga garso kokybė ir lygis. Padariau išvadą, kad metalo koncertuose ausų kamštukai reikalingi mažiau, nei angliškuose pub‘uose.
    - Terrorizer palapinėje nebuvome nei karto, bet valgydami galėjome girdėti iš jos sklindančią muziką, kas kartais būdavo tik žemi dažniai.
    - Mano atmintyje siaubingos skylės. Įtariu, kad taip dėl to, jog beveik visą laiką jaučiausi kaip sapne (ne, ne dėl alkoholio tai. Kas mane pažįsta, žino, kad gert nemėgstu).
    - Piniginė, dantų šepetukas, dezodorantas, butelių atidarytuvas yra visai naudingi dalykai. Vertėtų juos prisiminti kažkur keliaujant.
    - Į du lagaminus ir du rankinius bagažus galima visai lengvai sutalpinti palapinę, du miegmaišius ir du kilimėlius, nepamirštant ir drabužių. Ir dar vietos lieka.

    Kaip ir viskas – taigi metas muzikinei daliai:

    Penktadienis

    Finntroll. Ir vėl jų nepamatėm! Šįkart dėl to, kad dėl techninių nesklandumų ryte negalėjo groti viena grupė, ir Suomijos troliai nusprendė užimti jų vietą. O tuo metu mes dar tik važiavome iš Paryžiaus. Tas pats ir su Swallow The Sun. Nors planuose jų ir neturėjo būti, visgi gaila, kad grojo taip anksti – mat juos jau kurį laiką last.fm mums rekomenduoja.

    KMFDM. Pagal pirminį planą jų neturėjom išgirsti (nors aš labai norėjau), nes jų pasirodymo pradžios laikas sutapo su mūsu atvažiavimu į miestelį. Tačiau mes į festivalį patekom greitai, greitai pasistatėm palapinę ir galėjom mėgautis muzika. Man KMFDM labai labai patiko, jų tokie grooviški, užkabinantys ritmai. Jei kas nežino šios grupės – primygtinai rekomenduoju!

    Ihsahn. Čia pirmoji mano atminties skylė. Neprisimenu, ką grojo, bet prisimenu, kad pasirodymui pasibaigus dalinausi itin gerais įspūdžiais su draugu.
    Hypocrisy. Dar vienas kažkur mistiškai pradingęs mano gyvenimo laikas. Dviem dienom po festo rašyti užrašai apie šią grupę irgi atsiliepia gan abstrakčiai: „lygtais irgi patiko“.

    Infectious Grooves – išgirdom juos eidami link palapinės apsirengti šilčiau. Pavadinimas tiksliai atitinka grojamą muziką – pavadinčiau tai funk metal.
    Sepultura – smagus reikalas! Užvežantys būgnų ritmai ir labai juokingos vokalisto veido išraiškos.

    Arch Enemy. Wow. Daugiau nelabai yra ką pasakyti. Jų vokalistė yra nesvietiškai kieta boba. Ir ji pasakė frazę, kuri paskui visas tris dienas sukosi mano galvoje – „If this is how the Hell looks like, I would really like to go there!“ (galbūt ne visai tiksliai, bet esmė ta pati).

    Po Arch Enemy nuėjom į RockHard palapinę užmest ausies į Ulver. Cosmic-ambient-something. Tačiau mes nebuvom nusiteikę chillint (ir taip buvo šalta), todėl nuėjom miegoti.

    Šeštadienis

    Kalisia. Nors mano atmintis mane ir vėl paveda, liko prisiminimų apie prancūzų skanduojamą jų vardą. Grįžus namo paklausiau – visai nieko, nors skamba gal kiek nykokai. Tačiau gyvai turėjo skambėti geriau.

    Obscura. Atmintis nesuteikia jokios informacijos.

    Count Raven. Paskutinę akimirką buvo pakeisti kažkokia kita grupe, taigi jų neišgirdom.

    Tankard. Arba man reikia bilobilio (jei kas nepamena, tai prieš 5 metus tai buvo labai aktyviai reklamuojamas prepratas atminčiai gerinti), arba rytiniai koncertai turi tendenciją pasimiršti.

    Asphyx. Grįžus namo ir žiūrint į šį pavadinimą net kilo klausimas, ar jų iš viso klausėm. Taigi teko paklausyti iš kompakto. Veža! Kadangi gyvai muzika dažniausiai skamba dar geriau, per koncertą turėjom išvis kaifuot. Kadangi vos grįžus namo mielasis iš karto nusipirko jų CD, įtariu, kad taip ir buvo.

    Y&T. Rock‘n‘Roll baby. Girdėjom valgydami.

    Airborne. Hell yeah! Gitaristas užsilipo scenos konstrukcijom į patį viršų ir iš ten sugrojo soliaką.

    Nevermore. Turbūt didysis festivalio nusivylimas – visos dainos skambėjo vienodai. Tikėjausi kažko daugiau ir įspūdingiau.

    Slash. Girdėjom praeidami. Rock‘n‘Roll. Žinau, kad kai kas pyks, kad jo nepaklausiau – bet c‘mon, aš klausau sunkesnės muzikos. Bet kai kam, manau, būtų tikrai labai patikę.

    Candlemass. Iš pradžių manėm, kad vėl pakeitimai programoje, nes skambėjo kaip heavy metal. Tačiau netrukus pasigirdo doomiškas sunkumas. Oi vežė.

    Twisted Sister. Dar vieni rokenrolininkai, šiuos išgirdom belaukdami Immortal.

    Immortal. Sceną jie turėjo tikrai įspūdingą (žr foto). Patys buvo, kaip priklauso, su savo įžymiuoju corpse paint. Aš paklausiau vieną dainą, nusprendžiau, kad nevež, ir patraukiau į RockHard palapinę klausytis kitų doomerių.

    My Dying Bride. Buvo gerai, nors vokalisto balsas ganėtinai migdė. Tarp dainų buvo galima išgirsi Immortal, ir kartais aš sudvejodavau savo pasirinkimu. Šalia manęs stovėjo toks dėdė žilais plaukais, ne prancūzas (man dėl kažkokių neaiškių priežasčių pasirodė, kad slovakas), ir labai LABAI mėgavosi MDB koncertu.

    Po šių grupių vėl susitikom su draugu ir šiek tiek paklausėm Alice Cooper. Jis nesveikai kietas! Tikra inorėčiau pamatyti jį gyvai dar kartą. Paklausiau jo gal tik 20min (bet to užteko išgirsti dviems asmeniniams topams, Poison ir No More Mr. Nice Guy) ir nuėjau į palapinę, nes buvo ŽIAURIAI šalta. Draugas vikingų palikuonis liko klausytis Carcass. Sakė, buvo geras.

    Sekmadienis

    Ryte prausėmės šaltoj upėj – gal dėl to atminties skylių nėra :)

    Praleidom Eluveitie, nes juos prieš pusmetį matėme Århuse ir ten jie nevežė.

    Šiek tiek paklausėm Ensiferum, buvo visai neblogai.

    Udo – balls to the walls! :D

    Decapitated, Behemoth – nesužavėjo. Kalimas dvigubu bosu ir tiek.

    Katatonia – buvo geras! Po jų pasirodymo man dar kurį laiką galvoj skambėjo paskutinis gabalas. Jie tikrai galėjo groti ilgiau – net nepasijautė, kaip koncas praėjo.

    Devin Townsend Project. Čia turiu pacituoti vieną prancūzą, irgi parašiusį memuarus apie šitą festą – „kai jis mirs, turėtų būti patikrinta, ar jis tikrai žmogus, o ne Ziltoidianas, nes jis per kietas, kad būtų paprastas žmogus!“. Tik įžengęs į sceną, Devin liepė visiems apsikabinti, nes „this is true metal“. Tada dar paskaldė bajerių apie futbolo čempionatą ir Kanadą ir ėmėsi muzikos, kuri kaip visada skamba kosmiškai. Dainavimo buvo nedaug, bet užtat Devin publiką pavaišino pačiomis juokingiausiomis veido išraiškomis. Vidury koncerto publika vėl buvo paraginta „show some love, hug each other!“. Tuomet aš nesusivaldžiau ir iš visų jėgų surikau „Ziltoid!“. Ir ką manot – nuo scenos pasigirdo pirmieji šios kosminės metalo operos akordai! Minia šėlo. Man buvo gaila būgnininko. Tiesa, jie pagrojo ne visą kūrinį – paskutinis gabalas buvo „Ziltoidia Ataxx“. Bet buvo geras!
    Žiauriai gaila, kad pražiopsojom Devino parašų dalinimą; bet užtat prieš koncertą nusipirkau Ziltoido marškinėlius. Man jie šiek tiek per dideli, bet koncertams/ vietoj pižamos tiks :> .

    Exodus. Buvo kažkaip biškį meh.

    Motörhead. Kaip niekad anksčiau neklausius šitos grupės (na, aš neapsimetinėju nei trū metaliste, nei šiaip trū...), iš pavadinimo tikėjausi kažko... galbūt brutalesnio? Arčiau heavy metal? Turbūt. Ir, nors "Ace of Spades" pasirodė lygtais anksčiau girdėta ir visai nieko daina, apskritai pasirodymas ir muzika man buvo nuobodoki. Neišgelbėjo net ir kažkurios dainos metu ant scenos šokusi pilvo šokėja :)

    Slayer. Vieni juos myli, kiti jų nekenčia. Po šio konco esu tvirtai tarp tų, kurie juos myli. Sakyčiau, kad jie yra geriausiai išsilaikę iš visų thrasho grupių. Dainos greitos, energingos, ištaškančios, bet tuo pačiu melodingos (mokykitės, Exodus!). Su Metallica net nėra ką lygint :)

    Bloodbath. Paskutinis (mums) festivalio koncertas. Draugo antroji klausiomiausia grupė (po Opeth [per kuriuos mes ir susipažinom], anot last.fm) ir kurios dėka mes buvom šiame festivalyje (Bloodbath buvo viena pirmųjų patvirtintų grupių). Man patiko! „My only wish is to be eateeeeeeeen!“. Pačioje koncerto pradžioje stovėjom netoli scenos, bet kaip mat prasidėjus pogui nusprendžiau trauktis į palapinės galą (senstu, matyt). Mikael bajerių gausa ir taiklumu nenusileidžia Devinui. Abu šiek tiek pasišaipė iš metalo frontman‘ų pernelyg dažnai vartojamų „fuck“ ir „motherfuckers“. Tai privertė mane spėlioti, ar po/prieš koncertus jie sėdėjo kartu, gėrė alų ir skaldė vienas kitam bajerius apie viską. Nenustebčiau, jei taip ir buvo. Koncertui einant į pabaigą, prie manęs priėjo kažkoks labai chroniškos išvaizdos prancūzas ir paklausė „What is this?“. Atsakiau – Bloodbath. Tada jis pasakė „Yeah!“ ir tęsė savo įnirtingą tūsinimąsi/headbanginimą/whatever :D

    Kupini įspūdžių po koncerto patraukėm miegoti.

    Sumoj: buvo jėga. Ir, nors kai kuriais aspektais šis festivalis lenkia lietuviškuosius (muzikinė programa, organizacija, pagarba ir draugiškumas visiems festivalio svečiams, geriamas vanduo, "turgus"), kai ko galėtų iš jų ir pasimokyti. Pvz, nemuzikinė dalis galėtų būti ne vien tik šopingas, ir būtų geriau, jei žmonės galėtų nueiti prie upės ir be apsauginių patikrinimo :)